joti

jóti, jója, jójo 1. intr., tr. SD73, R, K raitam keliauti, vykti: Jis nevažiuos, jis raitas jõs Ėr. Antkertąs arklys yr kratus joti Ggr. Tada sėdaus aš an itos kumelės jot Grv. Jok pamaži, žioply, nemušk be reikalo kuiną! K.Donel. Ne savo žirgeliu pas mane jojai JV10. Jojau dieną, jojau naktį, nėkur gero neprijojau jūros [v]andinelio žirgeliuo girdyti D7. Žirgai pabalnoti aukštais kalnais joti LB140. Oi kas tavę prašė, šelmi berneli, kad tu in mane jotai, kad mane dabotai TŽII296. Pakeleivingas ir jojąs į piršlius M.Valanč. Per dvarelį bejojančiam kepurėlė puolė LMD. Kada sugrįši krygaitėn jojęs? KlvD250. Ne savuoju jojęs, ir klane nusėsi Sim. Čeklija žirgą kaip į zalietas josiąs S.Dauk. Jójamos kelinės (su kuriomis maunasi, raitas jodamas) KII129. Galėtum pasipjauti smagią rykštę, tai turėtuva jojamąjį bizūną Mš. Per tiltelį bejojant, ir palūžo ramtelis KlvD193. Karalius joja mūsump DP2. | Kostas jójo kumelę, sustojo ir stebėjos daržu Skr. Kur joji arklius? J.Jabl. Kas josit šiandien arklius nakties? J.Jabl. Žiūriu – jo arklys jojama į ganyklą J.Jabl. Kumelaitė da nebuvo jotà Ėr. Matyt, gražiai jotas arklys, kad sušilo Grš. Arklys jojamas R291. Arklys paprato jójamas Nm. Jis turi jójamų ir važiuojamų arklių KII129. | Lygų lauką jojau Švnč. Ir jis jójo daug kelio LB181. Aš to tilto nejosiu: aukso žiedą ridensiu (d.) Grž. Tėvelis senas, brolelis mažas, nėr kam karužį jóti JD638. Balnok, tėveli, bėrą žirgelį, jósiu svečią šalelę JV985. Ryto josiu jomarkėlį, pirksiu vainikėlį JD521. ^ Palengvai jodamas, toliau nujosi M.Valanč. Svetimu protu netolie tenujosi (tenueisi) S.Dauk. | refl. tr., intr.: Arklys neduodas jótis (nesiduoda jojamas) KII129. Kas josis šiandien arklius nakties? J.Jabl. 2. refl. lipti, rioglintis: Kur jojies kaip gyvulys, argi nematai, kad čia indai sudėti! Grz. 3. tr. nešti, vežti, gabenti: Ką čia joji, ratuose paslėpęs? Ssk. O kur joji tas žirkles, reiks jau pamesti Vkš. 4. tr. vyti, varyti, mesti lauk: Nustok loti, o lauk jósiu Skr. | Nereikėtų dar joti iš rašomosios kalbos žodžio tverti K.Būg. 5. tr., intr. nedailiai, nešvariai, paviršium pjauti (neaštriu įrankiu); dėl neaštrumo neimti; ką nešvariai, paviršium dirbti: Šitas peilis gal negaląstas, kad tik joja ir nepjauna Lš. Pasipustyk dalgę dažniau, nejók žolės Ėr. Nejók paviršium žolės, ale, primygęs dalgį, pjauk Ds. Kas čia tom žirklėm pasidarė, kad jos tep jója? Al. Kokia čia dalgė – viršum žolės jója! Vlk. Ruošai ji (mergaitė) nelabai gera: jója tik paviršium Slm.

◊ ant sprándo (sprándu) jóti išnaudoti, skriausti: Ant darbo valstiečio sprando jojo seniūnai ir viršaičiai (vargino, nedavė laisvės) sp. Pirmiau dvarionys visų sprandais jojo Vvr. Toks asesorius, uredninkas, žandaras, raštininkas – visi žmogaus sprandu joja J.Jabl(Žem).

\ joti; antjoti; apjoti; atjoti; dajoti; įjoti; išjoti; nujoti; pajoti; parjoti; perjoti; prajoti; prijoti; sujoti; užjoti